Adventas tai laikotarpis skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą. Daugelis šio meto tradicijų atkeliavo iš žilos senovės. Šiuo ramybės laikotarpiu, užbaigus pagrindinius, planinius besibaigiančių metų darbus, labai tinkama veikla būtų juos apmąstyti ir įvertinti, pasvarstyti apie ateinančių planus, pagalvoti, ką reikėtų savo gyvenime patobulinti, kokias savo gerąsias ypatybes puoselėti, o kokių vertėtų atsisakyti.Visiems namiškiams jaukiai vakarojant namuose, megzdavosi įdomiausi pokalbiai, iš kartos į kartą perduodami pamokantys pasakojimai. Kai lauko darbai nudirbti, už lango tamsu, galima susitelkti ir į galvą susidėti daug žinių, patirties bei išminties. Per adventą būdavo vaizdingai pasakojami įvairūs nutikimai, sekamos pasakos. Sakmėse, dainose vaizduota pasaulio sukūrimo istorija. Daugelis populiarių sakmių pasakoja, kaip Dievas kūrė pasaulį, kodėl jis dabar yra toks. Kasmet klausydamiesi tų pačių advento istorijų vaikai galėdavo pasikartoti, ką girdėję, kad geriau įsimintų, pasitikslinti, ką ne taip suprato, paūgėję viską suprasti jau iš kitos perspektyvos. Būdavo mėgstama ir kurti vaidinimus, vaidinti pasaulio sukūrimo istoriją mokyklose arba parapijų salėse. Tai – didelis pažinimo kraitis.
Panašų kraitį mūsų Kodėlčiukams norime sudėti ir mes, todėl šiuo metu vieni kitiems pasakojame ką žinome apie Adventą ir jo papročius, kviečiamės svečius, kurie jau sukaupę didžiulį kraitį apie šį nuostabų laukimo metą.